rugpjūčio 10, 2011

Sapnas, iš kurio nesinori pabusti

Buvau pažadėjusi įrašą užvakar (iš esmės vakar, betgi jau po vidurnakčio, 00:38)... Išvados: geriau nežadėti. Nes man nesiseka tesėti pažadus, niekada. Tačiau pagaliau sulaukėt!

Inception
Pradžia

Režisierius: Christopher Nolan

Išleidimo metai: 2010

Mokslinės fantastikos drama, gausiai pagardinta veiksmo ir nuotykių prieskoniais. Šviežiausias filmas IMDb top dešimtuke, laimėjęs keturis Oskarus ir begalę kitų apdovanojimų. Praeitos vasaros hitas, kuomet tarp filmų mėgėjų tik ir girdėjai klausimą: „Ar jau matei?“. Pagaliau visai neplanuotai jį pažiūrėjau ir aš – ir likau stipriai sužavėta. Dabar galiu drąsiai teigti – amerikiečių galvose dar yra unikalių idėjų, jie dar turi ką parodyti, o žiūrovai (kuriuos kai kurie filmų kūrėjai dažnai nuvertina) visgi sugeba atsirinkti tikrai vertą dėmesio kūrinį.

Domas Kobas ir jo partneris Arturas yra vagys, įsibraunantys į kitų žmonių pasąmonę kol šie sapnuoja ir ten išgaunantys vertingą informaciją. Jie pasamdomi, kad įvykdytų kone neįmanomą misiją – kitam žmogui pakištų idėją. Šio nusikaltimo taikinys – milžiniškos imperijos paveldėtojas Robertas Fišeris, o jį užsako imperijos konkurentas misteris Saito. Atlyginimas – galimybė ramiai grįžti į JAV, kur Domo laukia vaikai, tačiau dėl kaltinimų žmogžudyste ieško policija. Jis surenka savo srities specialistų komandą – jau minėtąjį žvalgą Arturą, studijas ką tik baigusią architektę Ariadnę, kitų išvaizdą perimantį imitatorių Ymsą ir chemiką Juzufą. Į kelionę po sapnus kartu leidžiasi ir misteris Saito. Ir taip jau sunkios užduoties nepalengvina Domo velionės žmonos projekcija, persekiojantį jį visuose sapnuose.

Filmas neabejotinai reikalauja daug pastangų iš žiūrovo – lengva pasiklysti ir susipainioti naujame pasaulyje, kuriame netikėtiniausi dalykai atrodo visiškai natūralūs. Sunku išmokti taisykles ir jų išimtis, veikėjų atliekamus darbus ir sugebėjimus. Visų šių dalykų filme tikrai daug. Jį žiūrint nelieka laiko pašaliniams darbams – vaizdo efektai (pavyzdžiui, kova nesvarumo būsenoje) užburia, o siužetas įtraukia ir verčia protauti. Bandydama aprašyti pastarąjį, gerokai suvargau, nes norisi pasakyti labai daug, bet ir palikti intrigą, kad filmo pasaulis stebintų.

Nors Leonardo DiCaprio vaidyba įtikinanti ir visapusiškai nuostabi, negaliu jos pavaidinti išskirtine, nes kiti aktoriai taip pat nė kiek neatsilieka. Joseph Gordon-Levitt, sužavėjęs mane „(500) Days of Summer“, šiame filme atskleidžia visai kitokią, bet nė kiek ne prastesnę savo pusę. Jau eilinį kartą savo vaidyba užburia Ellen Page (tai jau įvyko žiūrint „Hard Candy“ ir „Juno“), be to, jos veikėjos (Ariadnės) dėka žiūrovui lengviau perprasti naująjį pasaulį. Tom Hardy taip pat nuostabus, o jo personažas (Ymsas) į filmą įneša lengvumo pojūtį. Akį patraukia prancūziško žavesio turintis Cillian Murphy, o dar labiau – taip pat jo nestokojanti Marion Cotillard, kuriai patikėtas Domo žmonos Mal vaidmuo. Šių personažų tarpusavio santykiai taip pat yra vienas iš daugelio filmo „varikliukų“.

Galėčiau girti ir girti šį šedevrą, tačiau geriau vieną kartą pamatyti (nors aš žadu jį žiūrėti dar ne kartą), nei šimtą kartų išgirsti (ar perskaityti). Tad siūlau nieko nelaukiant pasinerti į pasaulį, kuriame sapnai nustelbia realybę ir prireikia įrankių, kad patikrintum ar nesapnuoji.

Įvertinimas: 10

Rekomenduoju: Visiems!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą