Išleidimo metai: 2010
Filmas „Kai apkabinsiu tave“, sukurtas pagal tikrą režisierės Dalios Juknevičiūtės istoriją, gavo net aštuonis Sidabrinių gervių apdovanojimus ir, kaip rašiau vakar, pretenduos net į Oskarą. Nusprendžiau nuomonę apie šią dramą išsakyti ir aš.
Didžiąją savo gyvenimo dalį su mama pragyvenusi JAV, dabar, 1961 metais, lietuvaitė Rūta bando susitikti su tėvu, kuris liko Lietuvoje. Tai padaryti jie nusprendžia Berlyne, kur siena dar nepastatyta, tačiau situacija ne iš paprastųjų. Nepaprasta ir jiems – į Rytų Berlyną Rūtai keliauti pavojinga, nes čia merginos jau laukia su jos tėvu susidraugavę užsislaptinę KGB agentai. Ima atrodyti, kad bandymas pasimatyti taip ir liks nesėkmingas.
Lietuviški filmai būtų gerai... jei visi jie nebūtų panašūs vienas į kitą. Na tikrai, bene būtina kaskart nusičiupus kamerą grįžti į tą patį laikotarpį? Neturiu nieko prieš praeitį, bet kaskart vis per tą pačią prizmę į ją žvelgiant, šiek tiek atsibosta.
Kaip bebūtų, tas pažįstamas lietuviškas prieskonis nėra vienintelis filmo minusas. Siužetas gan painus, kai kurie epizodai atrodo nereikalingi (arba aš tiesiog nepagavau super gilios minties), ir kažkuriuo metu viskas tampa pernelyg monotoniška – jie nori susitikti, jie bando susitikti, jiems nepavyksta... Ir tai vis kartojasi. Tiesą sakant, pabodo. Na, o vaidyba... Ir už ją nelabai galėčiau ką nors pagirti. Elžbietai Latėnaitei pritrūko įsijautimo į vaidmenį, atliko jį bemaž be emocijų. Manau, kad jaunoji aktorė gali vaidinti geriau. Tą patį galiu pasakyti apie Andrių Bialobžeskį – ir jam fanfaros neskamba. Nežinau, kiek reikia kaltinti jį, o kiek filmo scenarijų ir režisūrą, bet vaidmuo kažkoks neišbaigtas, necharakteringas, vyras vis atrodo pasimetęs laike/vietoje/gyvenime.
Taigi, išpeikiau. Dabar turbūt reiktų pakalbėti apie filmo pliusus – akivaizdu, kad jų privalo būti, antraip už ką visi tie apdovanojimai ir liaupsės? Pati istorija išties įdomi – perskirta šeima, perskirtame mieste... Sužavėjo aktorių kostiumai, jų dailininkė Agnė Rimkutė tikrai pasistengė – norėčiau ne vienos suknelės iš tų, kurias vilkėjo filmo veikėjos. Taigi, kas dar... Turbūt nieko. Pirmasis įspūdis pažiūrėjus buvo neblogas, tačiau dabar, kai praėjo jau šiek tiek laiko, jis išblėso, ir niekas išskirtinio atmintin neįsirėžė. Nedrįstu sakyti, kad filmas nenusipelnė sulauktų pagyrimų – dabartiniame kontekste jis tikrai neblogas. Tačiau palyginus su užsienio kinu... Toli, dar toli.
Įvertinimas: 7
Rekomenduoju: Mėgstantiems lietuvišką kiną ir filmus apie pokarį arba tiesiog norintiems pamatyti, ką siunčiame skinti Oskaro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą