Šią ir praeitą savaitę mano mieste svečiavosi net du trumpametražių filmų festivaliai – spalio 21–23 dienomis Šiaulių dailės galerijoje buvo galima pamatyti kai kuriuos Vilniaus kino šortų filmukus, o spalio 27 dieną Forum cineme vyko Maindfak. Į pastarąjį, nors renginys ir buvo nemokamas, deja, neužsukau dėl labai paprastos priežasties – pražiopsojau. Tačiau į šortus vieną vakarą užsukau – ir tikrai nepasigailėjau.
Turėjau progą pamatyti dviejų konkursinių programų – ketvirtosios ir penktosios – trumpametražius filmus. Po vieną sakinį apie kiekvieną jų:
Zoe
Zoja
Mažiausiai iš visų patikęs – pritrūko emocinio užtaiso, o kai kur atrodė, jog veiksmas be reikalo ištęstas – to nereiktų daryti turint 9 minutes.
Love Patate
Bulvių meilė
Sostinėje per festivalį šis filmukas užėmė antrą vietą, o man, tiesą sakant, kampo pagauti iki galo taip ir nepavyko, tačiau tai atpirko prancūziškos animacijos žavesys.
Porozmawiaj z nim
Pakalbėk su juo
Per septynetą minučių šis filmukas sugebėjo įtaigiai atskleisti, kiek daug svarbios ir ne informacijos mes nuolat gauname, ir kaip svarbu turėti su kuo ja pasidalinti.
The Last Day of Summer
Paskutinė vasaros diena
Buvo sunku patikėti, kad tai dokumentika, – atrodė, jog filmuota bent prieš porą dešimtmečių – bet šis lenkų režisieriaus darbas buvo vienas labiausiai patikusių.
Let There Be Animal
Tebūnie žvėris
Tikrai neprastas lietuvių režisieriaus darbas apie žmonių nežmoniškumą Londone ir šiuolaikiniame pasaulyje apskritai.
Watching
Stebėjimas
Filmas, kuris įrodo, jog gyvenimo suteiktomis aplinkybėmis tiesiog privalu pasinaudoti.
http://
Juokingi pokštai ir žaidimai dažnai tampa nelinksmais ir visai nevaikiškais – ši mintis gera, bet filmui man pritrūko išbaigtumo.
The Naughty List
Blogiukų sąrašas
Vos trijų minučių animacinis filmukas, bet man labai patiko, sukėlė šypseną.
Twist and Blood
Prieš prigimtį
Neabejotinai labiausiai man patikęs filmukas, prie kurio mintimis sugrįžtu vėl ir vėl, – apie nevaikišką vienuolikmečio pasaulį.
Personal Velocity
Asmeninis greitis
Maloniai susižiūrėjusi dokumentika apie važinėjimą dviračiu pragaištingose Niujorko gatvėse dviejų dviratininkų akimis.
Taigi taigi. Viską apibendrinant – džiaugiuosi, kad bent vieną iš trijų vakarų apsilankiau festivalyje – laikas praleistas ne veltui. Iki šiol nebuvau trumpametražio kino mėgėja, o dabar galiu pasakyti, kad tapau tokia, tad lauksiu ir daugiau veiksmo mieste, nes smagiau taip, nei tiesiog smaksoti priešais kompiuterio ekraną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą