Paryžietiška romantika. I dalis

Taigi, šį švarų, gražų (tikiuosi), naują tinklaraštį pradėsiu įrašų serija apie 5 filmus: „Le fabuleux destin d'Amélie Poulain“, „Before Sunset“, „Paris, je t‘aime“, „2 days in Paris“ ir „Paris“. Jau iš kai kurių pavadinimų galima suprasti, jog juos visus sieja vienas dalykas – išskirtinė paryžietiška romantika. Tokios, mano manymu, neįmanoma užfiksuoti niekur kitur. Juk ne veltui Paryžius vadinamas meilės ir įsimylėjėlių miestu.

Le fabuleux destin d'Amélie Poulain
Amelija iš Monmartro

Režisierius: Jean-Pierre Jeunet

Išleidimo metai: 2001

Ši romantinė komedija, turinti fantastikos prieskonių, žinoma turbūt visiems. Pati ją mačiau jau nesuskaičiuojamą kiekį kartų (esu žiūrėjusi net originalo – prancūzų – kalba, kurios, deja, visiškai nemoku), ir... mielai pažiūrėčiau dar.

Tai šiuolaikinė pasaka suaugusiems, širdyje dar turintiems vaikiško naivumo ir nuoširdumo; pasaka apie drovią, vienišą paryžietę Ameliją, išsiskiriančią iš aplinkinių savo spindinčia šypsena, lakia vaizduote ir altruizmu. Tarsi šachmatų figūrėles, Amelija „stumdo“ aplinkinius – tiesa, nepastebimai, ir beveik visada – tik linkėdama jiems gero. Šitaip ji padeda kitiems surasti meilę ir įgyvendinti savo svajones, tačiau merginai pritrūksta drąsos pačiai susipažinti su savo susižavėjimo objektu – Nino.

Net jei filmo siužetas būtų prastas – o nėra! – jį nesunkiai išgelbėtų puiki Audrey Tautou vaidyba, itin spalvingi visų be išimties veikėjų charakteriai ir nepakartojamas garso takelis, kurtas Yann Tiersen.

Tai nuotaikingas, spalvinga filmas apie gyvenimą, kupiną grožio. Kiekvieną kartą jį pažiūrėjusi, būnu įkvėpta kažką keisti aplink save ir savyje.

Įvertinimas: 10

Rekomenduoju: Visiems!