Ponas Niekas
Režisierius: Jaco Van Dormael
Išleidimo metai: 2009
Yra filmų, kurie sužavi jų žiūrėjimo akimirką, bet greitai užsimiršta. O yra tokių, kurie įtraukia ir nepaleidžia, ilgam įstrigdami į atmintį ir pakeisdami pasaulėžiūrą. Filmas „Mr. Nobody“ neabejotinai gali būti priskirtas antrajai kategorijai. Ši fantastinė romantinė drama, sulaukusi pripažinimo įvairiuose Europos (ir ne tik) kino festivaliuose, mano mėgstamiausių filmų sąraše užima garbingą pirmą vietą.
2092-ieji. Seniausias ir vienintelis mirtingas žmogus Žemėje, 118 metų amžiaus Nemo, pasakoja prisiminimus žurnalistui. Jis pamini tris savo gyvenimo epizodus: jam būnant devynerių, išsiskyrė berniuko tėvai, penkiolikos jis įsimylėjo, o trisdešimt ketverių – tiesiog gyveno suaugusiojo gyvenimą. Tačiau šie prisiminimai sumišę ir netikslūs, ir senukas pasakoja vis kitą įvykių versiją – vienoje jis lieka gyventi su tėčiu, kitoje – išvažiuoja su mama, o ir vėliau jį gyvenime lydi trys skirtingos moterys – Ana, Eliza ir Džin.
Dramoje puikiai dera vaizdas ir garsas. Žaviai atrodo visi Nemo prisiminimai – net ir iš esmės liūdnuose epizoduose nostalgiškoji praeitis lieka šilta, ryškiaspalvė ir šviesi. Tuo tarpu filmo dabartis (mums – ateitis), kaip kontrastas, pateikiama šaltai ir pilkai. Ir visgi, visus kadrus sujungia neįtikėtinas detalumas bei puikūs kameros kampai. Muzika taip pat nuostabi, užvis labiausiai žavėjo specialiai filmui sukurta – pavyzdžiui, režisieriaus brolio Pierre Van Dormael „Undercover“.
Nuo režisūros neatsilieka ir vaidyba. Daugiausiai pagyrų, žinoma, nusipelnė pagrindinį vaidmenį atliekantis simpatiškasis Jared Leto, daug ko atpažįstamas kaip Haris iš „Requiem for a Dream“ (na, arba kaip „30 Seconds to Mars“ vokalistas ☺). Nemo vaidmuo tikrai ne iš lengvųjų, o Leto sugebėjo nenuvilti tiek vaidindamas jį kiek perkopusį trečiąją dešimtį, tiek 118 metų senuką. Ne ką prasčiau pasirodė ir Nemo merginos – Aną vaidinusi Diane Kruger, Džin vaidmenį atlikusi Linh Dan Pham ir į Elizą įsikūnijusi Sarah Polley. Pagaliau turiu pagirti ir jaunąją kartą, nes toli gražu ne visada iš vaikų aktorių galima sulaukti įtikinamos vaidybos.
Ir galiausiai... Filmo idėja – stulbinanti. Rodos, nieko naujo – kiekvienas mūsų pasirinkimas turi tam tikras pasekmes. Tačiau kaip ši mintis pateikta! Iš tiesų juk mes net nesusimąstome apie kai kuriuos savo sprendimus, palaikome juos smulkiais ir nereikšmingais. O keičia jie daug. Kol nepasirenkame vienos galimybės, turime jų begales. Filmas priverčia apie tai pagalvoti stebint Nemo gyvenimo (nors gal tiksliau – gyvenimų) labirintus. Viskas supinta taip, kad prireiks laiko išpainioti ir įminti bežiūrint kylančias mįsles. Bet verta. Drįstu net pažadėti, jog filmo pabaigoje ištarsite kažką panašaus į „wow“ ir liksite apstulbę.
Įvertinimas: 10
Rekomenduoju: Visiems!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą