Išleidimo metai: 1986
Tapusi viena iš tūkstančių Hanibalo Lekterio fanų, negalėjau nepažiūrėti ir senesnės, serijai nepriskiriamos romano „Red Dragon“ ekranizacijos, todėl šiandien pagaliau prisiruošiau tai padaryti. Filmas nesulaukė daug dėmesio kai buvo išleistas, ir juo susidomėta labiau tik jau ekranuose pasirodžius „The Silence of the Lambs“.
Po žudiko maniako Hanibalo Lekterio sugavimo atsistatydinęs FTB agentas Vilas Grehemas pakviečiamas ieškoti kito serijinio žudiko, siaučiančio šalyje. Šis žiniasklaidos pramintas Dantukų fėja, nes ant aukų palieka savo dantų žymes. Agentas kreipiasi ir į Lekterį, nes tikisi, jog buvęs psichiatras supras, kaip žudikas pasirenka aukas.
Man sunku kalbėti apie šį kriminalinį siaubo trilerį nelyginant su vėlesne romano adaptacija, pasirodžiusia vėliau, bet mano pažiūrėta anksčiau. Todėl šįkart apžvalga ir bus palyginimas.
„Manhunter“ pliusai:
- Puiki, stilinga kinematografija – manau, tą stilių galėčiau atpažinti ir kituose šio režisieriaus filmuose, kurių kol kas nesu mačiusi.
- William Petersen Vilo Grehemo vaidmenyje man patiko labiau, nei Edward Norton. Be to, šiame filme daugiau dėmesio skirta agento savijautai po Lekterio pagavimo, santykiams su šeima ir, kas man buvo įdomiausia, pastangoms perprasti maniako mąstyseną.
- Beveik neskiriama dėmesio Hanibalo Lekterio personažui, jis nugrūstas į tolimą antrą planą ir neprikausto žiūrovų žvilgsnių. Be to, Brian Cox vaidyba nė iš tolo neprilygsta Anthony Hopkins – Hanibalas panašesnis ne į baisų nusikaltėlį, o į protingą psichinį ligonį, ir neatrodo, kad jo bijoma taip, kaip reikėtų.
- Ralph Fiennes Francio Dolarhaido vaidmenyje man patiko kur kas labiau, nei Tom Noonan. Tiesa, ir pastarasis vaidino puikiai, tad gal čia kalta mano simpatija Fiennes. Ir dar, mano manymu, Dolarhaido portretas nebuvo pateiktas taip išsamiai, kaip buvo galima, jam visai nesuteikta teigiamų savybių, ką sugebėjo padaryti „Red Dragon“ kūrėjai.
- Ir paskutinį kartą apie vaidybą... „Red Dragon“ mane žavėjo Emily Watson. Rebos Maklein vaidmenį ji atliko nepriekaištingai. O štai dėl Joan Allen suabejojau, kai kuriuose kadruose net neatrodė, jog ji akla.
- Blaškantis garso takelis (bet vėlgi, tai labai asmeniška, esu įsitikinusi, kad kai kuriems jis kaip tik patiko).
Rekomenduoju: Mėgstantiems senesnius kriminalinius siaubo trilerius, norintiems palyginti abu filmus arba tiesiog pamatyti kitokią knygos interpretaciją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą